- viengentis
- viengeñtis dkt. Malonù suti̇̀kti viengeñtį.
.
.
viengentis — viengeñtis, ė smob. (2) NdŽ 1. DŽ, ŽŪŽ65 vienos, tos pačios genties, giminės žmogus. 2. (neol.) TS1900,6–7, P.Vaič, KŽ tautietis, tėvynainis: Pažįstu ir tokius tamistas, kurie ne tik naudos neatneša viengenčiams, bet dar juos skriaudina… … Dictionary of the Lithuanian Language
bendragentis — bendrageñtis, ė smob. (2); rš tos pačios genties žmogus, viengentis … Dictionary of the Lithuanian Language
viengimis — viengimis, ė adj., smob. (1) Š, NdŽ, KŽ, viengìmis (2) Rtr, NdŽ 1. D.Pošk, M.Valanč, M, J vienturtis, vienintelis: [Christus] yra tikras ir viengimis sūnus švenčiausios mergos Marijos DK12. Teip Dievas numylėjo tą pasaulį, jog viengimį sūnų savą … Dictionary of the Lithuanian Language